Bendroji ir endovaskulinė chirurgija

Endovaskulinė chirurgija yra viena perspektyviausių medicinos sričių, leidžianti koreguoti ir gydyti daugybę sunkių patologijų be ilgos reabilitacijos. Šis metodas yra įvardijamas ir kitais terminais – intervencinė radiologija, rentgeno chirurgija, intravaskulinė chirurgija. Gydymas pagrįstas intravaskulinėmis manipuliacijomis, atliekamomis instrumentais, įvedamais į kraujagysles per nedidelį dūrį.

Metodikos ypatumai

Procedūra atliekama su anestezija, dažniausiai pakanka vietinės nejautros. Vienos galūnės kraujagyslė yra praduriama plona adata, po to per šį dūrį yra įvedami instrumentai, kurių skersmuo ne didesnis kaip 3 mm. Radiografijos kontroliuojami instrumentai per kraujagyslę yra judami link skaudančio organo, ir tuomet yra atliekama operacija.

Intervencija atliekama rentgeno operacinėje naudojant angiografo aparatą, už operaciją atsakingi yra rentgeno chirurgai. Endovaskulinė chirurgija naudojama širdies ligoms, trombozei, venų varikozei, obliteruojančiai aterosklerozei gydyti.

Nuo tradicinės chirurginės intervencijos rentgeno chirurgija skiriasi šiais punktais:

• Mažas audinių traumatiškumas;
• Nėra komplikacijų, susijusių su bendra nejautra;
• Rečiau pasireiškia nepageidaujamos pasekmės;
• Trumpiausias įmanomas reabilitacijos laikotarpis;
• Intravaskulinė chirurgija suteikia geresnį kosmetinį efektą. Po procedūros nelieka žaizdų ir randų, o dūrio vietos užgyja per kelias dienas.

Spindulinės prieigos ypatumai atliekant endovaskulinę intervenciją

Rentgeno operacijos saugumas ir procedūros kokybė priklauso nuo dūrio vietos pasirinkimo. Spindulinė prieiga suteikia daugiau galimybių gydant daugiažidinine ateroskleroze sergančius pacientus ir leidžia atlikti manipuliacijas ambulatoriškai.

Endovaskulinės intervencijos atveju spindulinė prieiga turi šiuos teigiamus aspektus, lyginant su tradicine prieiga, t. y., per šlaunikaulio arteriją:

• Geresnė procedūros kokybė;
• Minimaliausios komplikacijos;
• Minimalus kraujo netekimas;
• Greitas grįžimas į įprastą gyvenimą.
• Procedūra taikant spindulinę prieigą yra lengvesnė pacientui. Jis gali pradėti vaikščioti jau koronarografijos atlikimo dieną. Tačiau poraktinės arterijos kateterizavimas, lyginant su prieiga per šlaunies arteriją, yra techniškai sudėtingesnis manipuliavimas. Todėl ją gali atlikti be klaidų tik kvalifikuoti chirurgai.

Endovaskulinės chirurgijos rūšys

Šiuo metu į praktikuojamas endovaskulines intervencijas įeina:

• Stentavimas;
• Balioninė angioplastika;
• Intravaskulinių filtrų įdėjimas;
• Embolizacija;
• Kraujo krešulių šalinimas.

Stentavimas ir angioplastika yra skirti atkurti normalų kraujagyslių praeinamumą. Šie du metodai yra taikomi gydant ūminį infarktą, išeminę širdies ligą, obliteruojančią aterosklerozę.

Embolizacijos metu sukuriamas dirbtinis kraujagyslių užsikimšimas. Toks metodas yra būtinas gydant pacientus, sergančius mioma, dubens venų varikoze, portaline hipertenzija. Embolizacija dažnai naudojama onkopatologijų gydymui..

Endovaskuliniai metodai taip pat yra naudojami gydant prostatos, inkstų, kraujo ligas. Po operacijos aktyvumas beveik visiškai atsistato per tris dienas. Po kelių savaičių yra atliekama kontrastinė rentgenografija, kuri leidžia įvertinti intravaskulinės operacijos rezultatus.