Radiografija

Skaitmeninė radiografija priskiriama šiuolaikinėms neardančios kontrolės technologijoms. Šis metodas labiau progresyvus ir patogus, lyginant su tradiciniais radiografijos metodais, naudojamais įvairiose pramonės šakose.

Bendrovė ABMEDICAL Vilniuje siūlo patikimų gamintojų skaitmeninės radiografijos sistemas ir kompleksus. Pirkdami iš mūsų, Jūs gaunate palankias kainas ir kokybės garantiją.

Tradicinėje radiografijoje egzistuoja tam tikri sunkumai ir apribojimai, susiję su rentgeno juostelių naudojimu: vienkartinis juostelės naudojimas, galimi nepatogumai ją išryškinant, būtinumas sukurti specialias darbo sąlygas, būtinumas naudoti cheminius reagentus ir pan.

Skaitmeninėje radioskopijoje peršviečiamo daikto vaizdas paverčiamas skaitmeniniu signalu ir išsaugomas kompiuterio atmintyje bei perskirstomas į skaitmeninį vaizdą. Radiacinį objekto vaizdą galima apdoroti įvairiais būdais (keisti kontrastą, mastelį ir t.t.). Prireikus operatorius ekrane gali atkurti vaizdą pustonių pavidalu. Esminis privalumas — didelė kontrasto skiriamoji geba. Tai pasiekiama daugkartiniu mastelio keitimu.

Skaitmeninė radiografija, kas tai?

XXI amžiuje vis labiau plėtojama kompiuterinė radiografija (CR), kurios esmė tame, kad rentgeno spinduliai peršvietę tikrinamą objektą patenka į atminties plokštelę, kurioje formuojamas latentinis vaizdas, tada plokštelė nuskaitoma lazeriu, o gautas švytėjimas transformuojamas, naudojant optinį jutiklį.

Dėl netikslaus perkėlimo atminties plokštelės dažnai vadinamos „fosforinėmis“, nors jų sudėtyje iš vis nėra cheminio elemento fosforo. Plokštelės dedamos į lanksčias kasetes su švino ekranu, kaip ir įprastos radigrafinės juostelės, kontroliuojamo gaminio viduje ar jo išorėje. Eksponavimas kompiuterinėje radiografijoje galimas naudojant visų tipų įprastus rentgeno aparatus. Norint gauti latentinį vaizdą ant atminties plokštelės, eksponavimas galimas ir esant mažesnei spinduliuotei ir eksponavimo trukmei nei naudojant rentgeno juostelę. Atminties plokštelei, norint gauti pakankamai informacijos, skirtingai nei radiografinei juostelei, nereikia tiksliai parinkti sukauptą spinduliuotės dozę. Latentinis vaizdas plokštelės atmintyje išlieka sąlyginai ilgą laiką, jeigu tik ji yra apsaugota nuo šviesos.

Kaip nuskaitomos atminties plokštelės?

Nuskaitant atminties korteles, radiografinis tikrinamo objekto vaizdas išsaugomas pilkų atspalvių pavidalu duomenų bazėje specialiais formatais ir gali būti rodomas ekrane realiu laiko masteliu. Vaizdas gali būti optimizuotas, naudojant įvairias vaizdo gerinimo sistemas, tiek pilkų atspalvių atžvilgiu, tiek skiriamosios gebos. Nuskaitant plokštelę galima nustatyti įvairią skiriamąją gebą. Kuo didesnė skiriamoji geba, tuo lėčiau nuskaitoma, gaunamas didesnės apimtiems duomenų failas. Vaizdų, gaunamų naudojant CR sistemas, kokybė ne tik nėra prastesnė, o dažnai ir daug geresnė nei panašių vaizdų, užfiksuotų rentgeno juostelėje, ypač didelio jautrumo. Plokštelės nuskaitymo būdas – tęstinis arba planšetinis. Norint visiškai ištrinti iš plokštelės informaciją, ją reikia apšviesti specialiame ištrynimo įtaise tam, kad nebūtų fantominių vaizdų. Plokštelėje esanti informacija nuskaitoma ir ištrinama arba vienu metu, arba įvairiuose blokuose. Pašalinus informaciją ir ištrynus ją iš plokštelės, šią galima naudoti pakartotinai.

Nuo vartotojo kvalifikacijos, naudojimo sąlygų ir skenerio tipo priklauso, kiek kartų bus galima naudoti plokštelę. Reklaminė informacija apie tai, kad plokšteles galima naudoti 20 000-50 000 kartų neprarandant informacijos, neatitinka praktikos. Remiantis vartotojų atsiliepimais, tai galima daryti 200 - 500 kartų. Kai kuriems vartotojams laboratorinėmis sąlygomis plokštelę pavyksta naudoti iki 1000 kartų.

Skaitmeninės radiografijos, kai nenaudojama juostelė, privalumai

Skaitmeninė radiografija, kai nenaudojama radiografinė juostelė, lyginant su radiografija, kai naudojama radiografinė juostelė, pasižymi šiais privalumais:

• ženkliai sumažėja išlaikymo trukmė;

• nebereikia tiksliai parinkti išlaikymo trukmės;

• veiksmus su plokštele prieš išlaikymą galima atlikti šviesoje;

• nebereikia cheminio fotografinio nuotraukų apdorojimo specialiose sąlygose;

• galima naudoti mažesnė spinduliuotės rentgeno aparatus;

• lengva saugoti ir perduoti vaizdus;

• vaizdus galima matyti monitoriaus ekrane praktiškai realaus laiko režimu;

• galima keisti kontroliuojamos srities mastelį;

• likutinį sienelių storį galima įvertinti, matuojant pilkos lygį, naudojant žinomų storių laiptelinį pleištą, esantį vamzdžio šone;

• vienos ekspozicijos metu galima gauti labai skirtingų storių objekto radiografinį vaizdą (5-7 kartus didesnį, nei fiksuojant radiografinėje juostelėje).

Šios technologijos naudojimas, kontroliuojant sudėtingos formos objektus, kurių radiografinis storis yra itin kintantis, yra labai perspektyvus dėl kardinaliai sumažėjusių darbo sąnaudų, sąnaudų, reikalingų radiografinei juostelei, reaktyvams, juostelei apdoroti, elektros sąnaudų, biologinės apsaugos ir pan. Vienalyčiams gaminiams privalumai nėra tokie akivaizdūs, bet tvarkingai naudojant plokšteles, visada pastebimas ekonominis pagrįstumas.